Vakarų saulėlydis. I tomas

Name: Vakarų saulėlydis. I tomas
Brand: Margi raštai

Product description

Vokiečių mąstytojo, istoriko Osvaldo Spenglerio (1880-1936) “Vakarų saulėlydyje” išsakytų ciklinės civilizacijų raidos teorijos įžvalgų novatoriškumas ir įtaigumas paliko gilų rėžį humanistikoje ir stipriai paveikė vėlesnės civilizacijos istorijos ir kultūros filosofijos raidą. Šis mąstytojas tapo vienu labiausiai XX a. cituojamų autorių, kurio civilizacijos problemas gvildenančios idėjos šiandieną ypatingą aktualumą įgavusių civilizacijos problemas. Prireikė šimtmečio, kad jo pasaulį drebinęs opus magnum prabiltų lietuvių kalba ir pakeistų iki šiol gyvavusius fragmentiškus jo kūrinio pristatymus. Jo pasaulinės civilizacijos istorijos vizijoje pereinama nuo op¬ti¬mis¬ti¬nių ci¬vi¬li¬za¬ci¬jos kon¬cep¬ci¬jų prie pe¬si-mis¬ti¬nių is¬to¬rio¬so¬fi¬nių. Spenglerio idė¬jos for¬ma¬vo¬si kaip at¬sa¬kas į vien¬pu¬siš¬kas tie¬si¬nes pažangos, po¬zi¬ty¬vi¬stines ir evo¬liu¬cines te¬ori¬jas. XX am¬žiaus aš¬tun¬to¬jo de¬šimt¬me¬čio vi¬du¬ry¬je at¬gi¬mu¬sios šio mąstytojo idė¬jos pa¬si¬ro¬dė bu¬vu¬sios pra¬na¬šiš¬kos, tai pa¬tvir¬ti¬na vi¬di¬niai dabarti-nės tech¬no¬ge¬ni¬nės ci¬vi¬li¬za¬ci¬jos prieš¬ta¬rin¬gu¬mai ir po¬stmo¬der¬nis¬ti¬nės kul¬tū¬ros rai¬da, įspė¬jan¬ti, jog Va¬ka¬rų ci¬vi¬li¬za¬ci¬jos kū¬ry¬bi¬nė ener¬gi¬ja ir galia sparčiai sen¬ka.

Pastaraisiais dešimtmečiais radikaliai keičiantis mus supančiam pasauliui ir įvairiose planetos dalyse įsižiebiant seniems bei atsirandant vis naujiems neišspręstiems civilizacinės prigimties iššūkiams ir konfliktams regimas naujas galingas Spenglerio idėjų įtakotų civilizacijos studijų atgimimas. Nedaug nusižengdami tiesai galime teigti, kad šiandien gyvename ypatingo civilizacinių problemų aktualėjimo, o kartu ir jų tyrinėjimų aukso amžiuje. Galingas civilizacinių studijų proveržis tiesiogiai susijęs su naujomis dabartinio į metacivilizacinę raidos pakopą žengiančio pasaulio raidoje išryškėjusiomis geopolitinėmis slinktimis, tūkstantmečiais gyvavusių civilizacinių erdvių atgimimu ir su tuo tiesiogiai susijusiais politiniais, socialiniais bei kultūriniais virsmais.

Šių procesų apmąstymas pastaraisiais dešimtmečiais iššaukė daug istoriosofinių leitmotyvų kupinų diskusijų apie „istorijos pabaigą“, „neišvengiamus civilizacijų konfliktus“, „Vakarų civilizacijos viešpatavimo eros pabaigą“, „prasidėjusį Rytų civilizacijų įsigalėjimo amžių“, „pasaulinės ekonominės, politinės ir kultūrinės sistemos centro sugrįžimą į savąją vietą Azijoje“ ir pan. Skirtingų ideologijų susidūrimas nuožmiuose karuose, naujų tautinių ir daugiakultūrinių valstybių užgimimas, kolonializmo sistemos žlugimas ir naujų krizių židinių atsiradimas rodo, kad ankstesniame XX a. vyravo ideologiniai prieštaravimai, o dabar pasauliui žengiant į naują metacivilizacinę informacinių technologijų viešpatavimo epochą į pirmą eilę tautų ir valstybių tarpusavio santykiuose iškyla civilizacinių kodų ir etninių saviidentifikacijų skirtumai, nacionalizmo ir izoliacionizmo blykstelėjimai. Mesdami iššūkius galingoms globalizacijos tendencijoms, jie formuoja naujas geopolitinių galių santykių konfigūracijas, kur vis didesnę svarbą įgauna Spenglerio išryškinti civilizaciniai ir su nacionaliniais interesais susiję ekonominiai bei kultūriniai veiksniai.